KALĖ. Kalė yra šuo, šunys loja ant paukščių medžiuose, medžiai yra gamtos dalis, o gamta yra graži, todėl taip, ačiū už komplimentą.

Noriu vėl žaisti kieme su smėlio dežėja ar barbėm ir lėlėm. Noriu, kad mane prieš einat  einant miegoti pabučiuotu mama ir tėtis. Tai pat noriu, kad vakarais mama sektų pasakas apie princus ir princeses, kaip jie ilgai ir laimingai gyveno. Noriu vėl užsidėt mamos aukštakulnius ir eiti iškelta galva, tuomet nukristi ir verkti. Noriu gulėt ir vartytis ant žolės tol ,kol ateis mama ir pasakys ” Pažiūrėk į ką tu panaši. Tu kaip paršelis. ” Noriu vėl dainuot dainas iš kurių mama su tėčiu juoktųsi. Noriu ir vėl ištarti žodžius, kuriuos dažnai sakydavau mamai. ” Mamyte galiu su savo meškučiu miegoti tavo lovoje? ” Noriu šypsotis tikra, nesuvaidinta šypsena. Noriu išgirsti iš mamos : Tu mano maža mergaitė, mano laimė, mano princesė. Noriu, kad mama pyktų už tai ,kad išmėčiau žaislus ir suverčiau namus. Noriu svajoti apie tai kokia būsiu ir ką darysiu, kai užaugsiu. Noriu valgyt ledus iš didelio bliūdo,o suvalgius sakyti ,kad noriu dar ir dar. Noriu tikėt Kalėdų seneliu ,kuris visada nešdavo nuostabias dovanas. Noriu pabudus ryte bėgti pas tėvus į kambarį ir sakyt ” meškutis ir aš norim valgyt”.  Noriu, kad tėtis užteptų sumuštinį su šokoladinių kremu. Noriu suptis ant supymių ir šaukti ,kad pasieksiu debesėlius ir saulę. Noriu per gimtadienį gerti vaikiška šampaną  ir mėtytis tortu. Noriu sienas teplioti su akvarele arba guašu .Noriu tikėti, kad pasaulis gražus ir jame nėra blogų žmonių. Noriu močiutei daryti šukuosenas ir dažyt lūpas su mamos lūpų dažais. Noriu sėdėti tėčiui ant kelių. Noriu, kad mane užkutentu iki ašarų. Noriu užmigti mamai ant kelių. Noriu išeit į kiemą su dideliu spalvotu saldainiu ir kitiems vaikams sakyt be be be be be. Noriu pūsti muilo burbulus ir žiūrėt kaip jie skrenda. Noriu vaikščioti su rožine suknele ir visiems sakyti, kad esu princesė iš pasakų šalies. Noriu eidama miegot išgirsti : mes Tave labai mylim. Noriu vėl būt maža mergaitė.

Pavydžiu toms, kurios turi kas joms vadovauja ir pasako klube: Ne, Tu šiandien negersi jokio alkoholinio gėrimo.
Pavydžiu toms, kurios turi kas jas kontroliuja: Ne, Tu šiandien neisi į to draugo tūsą.
Kaip pavydžiu toms, kurios turi kas jas apgaubia savo švarku ir subara: Plonai apsirengiai, sušąlsi.

Bet net pati nepajutau kaip panorėjau, kad kažkas manimi rūpintusi, apkabintų,  mane brangintų.

Juk gera žinoti, kad kažkas negali be tavęs gyventi, kažkas dievina tavo balsą, akis. Gera.

Nes juk kaip gera, kai kas nors, šaltą žiemos vakarą apgaubia šiltu pledu, stipriai apkabina ir tyliai į ausį sukužda: Myliu tave šiandien, mylėsiu tave ryt, po ryt ir tai kartosis daugybė metų... <3

Mylėsiu tą žmogutį, kuris paskambins antrą, trečią, ketvirtą ir net penktą ar net daugiau kartų, jei aš supykusi būsiu ir padėsiu ragelį. Kuris neužmigs pirmas norėdamas pažiūrėti į mane miegančią.. Mylėsiu tą žmogutį, kuris švelniai ir karštai ryte pabučiuos. Lauksiu tokio žmogučio, kuris primins ką jam reiškiu ir kaip jam pasisekė, kad mane turi, ir tai įrodinės kiekvieną dieną. Kuris supras mane, kada man skauda ir liūdna.. Kuris paėmęs už rankos nesugebės paleisti...

Gal kada tu pamatysi mano veidą tarp kitų ir tyliai tu sau pasakysi, o juk galėjom dabar būt abu kartu... <3

Kai mano pasaulis griūva
Kai nėra šviesos tamsoje
Štai, kaip aš, žiūriu į tave
Kaip per  potvyni  negali rasti savo kelią namo
Štai, kai aš žiūriu į tave

Kai žiūriu į tave
Aš matau atleidimą
Matau tiesą
Tu myli mane, tai kas aš esu
Ir aš žinau
Aš ne vienišas

Pikti žodžiai svaidomi į kairę ir į dešinę..
Tai gal pagaliau nurimkime?
Pasidžiaukime spiegiančia tyluma..? Jūros vaizdu..?
Ramiai ramiai bangos banguoja..
Apsikabinkime ir tyliai tyliai tyliai sušnabždėkime, kad gera..?
Pajauskime lūpomis, pražydusių vyšnių purumą…
Jos ir nuvysta..
Jos ir pražysta..