2011 m. gruodžio 6 d., antradienis


Noriu vėl žaisti kieme su smėlio dežėja ar barbėm ir lėlėm. Noriu, kad mane prieš einat  einant miegoti pabučiuotu mama ir tėtis. Tai pat noriu, kad vakarais mama sektų pasakas apie princus ir princeses, kaip jie ilgai ir laimingai gyveno. Noriu vėl užsidėt mamos aukštakulnius ir eiti iškelta galva, tuomet nukristi ir verkti. Noriu gulėt ir vartytis ant žolės tol ,kol ateis mama ir pasakys ” Pažiūrėk į ką tu panaši. Tu kaip paršelis. ” Noriu vėl dainuot dainas iš kurių mama su tėčiu juoktųsi. Noriu ir vėl ištarti žodžius, kuriuos dažnai sakydavau mamai. ” Mamyte galiu su savo meškučiu miegoti tavo lovoje? ” Noriu šypsotis tikra, nesuvaidinta šypsena. Noriu išgirsti iš mamos : Tu mano maža mergaitė, mano laimė, mano princesė. Noriu, kad mama pyktų už tai ,kad išmėčiau žaislus ir suverčiau namus. Noriu svajoti apie tai kokia būsiu ir ką darysiu, kai užaugsiu. Noriu valgyt ledus iš didelio bliūdo,o suvalgius sakyti ,kad noriu dar ir dar. Noriu tikėt Kalėdų seneliu ,kuris visada nešdavo nuostabias dovanas. Noriu pabudus ryte bėgti pas tėvus į kambarį ir sakyt ” meškutis ir aš norim valgyt”.  Noriu, kad tėtis užteptų sumuštinį su šokoladinių kremu. Noriu suptis ant supymių ir šaukti ,kad pasieksiu debesėlius ir saulę. Noriu per gimtadienį gerti vaikiška šampaną  ir mėtytis tortu. Noriu sienas teplioti su akvarele arba guašu .Noriu tikėti, kad pasaulis gražus ir jame nėra blogų žmonių. Noriu močiutei daryti šukuosenas ir dažyt lūpas su mamos lūpų dažais. Noriu sėdėti tėčiui ant kelių. Noriu, kad mane užkutentu iki ašarų. Noriu užmigti mamai ant kelių. Noriu išeit į kiemą su dideliu spalvotu saldainiu ir kitiems vaikams sakyt be be be be be. Noriu pūsti muilo burbulus ir žiūrėt kaip jie skrenda. Noriu vaikščioti su rožine suknele ir visiems sakyti, kad esu princesė iš pasakų šalies. Noriu eidama miegot išgirsti : mes Tave labai mylim. Noriu vėl būt maža mergaitė.


2011 m. lapkričio 6 d., sekmadienis

Pavydžiu toms, kurios turi kas joms vadovauja ir pasako klube: Ne, Tu šiandien negersi jokio alkoholinio gėrimo.
Pavydžiu toms, kurios turi kas jas kontroliuja: Ne, Tu šiandien neisi į to draugo tūsą.
Kaip pavydžiu toms, kurios turi kas jas apgaubia savo švarku ir subara: Plonai apsirengiai, sušąlsi.
Bet net pati nepajutau kaip panorėjau, kad kažkas manimi rūpintusi, apkabintų,  mane brangintų.
Juk gera žinoti, kad kažkas negali be tavęs gyventi, kažkas dievina tavo balsą, akis. Gera.
Nes juk kaip gera, kai kas nors, šaltą žiemos vakarą apgaubia šiltu pledu, stipriai apkabina ir tyliai į ausį sukužda: Myliu tave šiandien, mylėsiu tave ryt, po ryt ir tai kartosis daugybė metų... <3

2011 m. spalio 16 d., sekmadienis

Mylėsiu tą žmogutį, kuris paskambins antrą, trečią, ketvirtą ir net penktą ar net daugiau kartų, jei aš supykusi būsiu ir padėsiu ragelį. Kuris neužmigs pirmas norėdamas pažiūrėti į mane miegančią.. Mylėsiu tą žmogutį, kuris švelniai ir karštai ryte pabučiuos. Lauksiu tokio žmogučio, kuris primins ką jam reiškiu ir kaip jam pasisekė, kad mane turi, ir tai įrodinės kiekvieną dieną. Kuris supras mane, kada man skauda ir liūdna.. Kuris paėmęs už rankos nesugebės paleisti...

2011 m. rugsėjo 22 d., ketvirtadienis

Gal kada tu pamatysi mano veidą tarp kitų ir tyliai tu sau pasakysi, o juk galėjom dabar būt abu kartu... <3

2011 m. rugpjūčio 21 d., sekmadienis


Kai mano pasaulis griūva
Kai nėra šviesos tamsoje
Štai, kaip aš, žiūriu į tave
Kaip per  potvyni  negali rasti savo kelią namo
Štai, kai aš žiūriu į tave

Kai žiūriu į tave
Aš matau atleidimą
Matau tiesą
Tu myli mane, tai kas aš esu
Ir aš žinau
Aš ne vienišas

2011 m. liepos 17 d., sekmadienis


Pikti žodžiai svaidomi į kairę ir į dešinę..
Tai gal pagaliau nurimkime?
Pasidžiaukime spiegiančia tyluma..? Jūros vaizdu..?
Ramiai ramiai bangos banguoja..
Apsikabinkime ir tyliai tyliai tyliai sušnabždėkime, kad gera..?
Pajauskime lūpomis, pražydusių vyšnių purumą…
Jos ir nuvysta..
Jos ir pražysta..

Sakai, kad aš keista. Kodėl? Laikas bėga.
Taaaaaigi
Džiaukis manimi tokia kokia esu šiandien, nes aš nežinau kas būsiu rytoj.

.

Nieko neatsakau į žodį myliu, lieka tyluma mano lupose.  Na turbūt man nėra žodžių, kurie galėtų apibūdinti dabartinę mano savijautą... Nėra žodžių, kurie galėtų apibūdinti mano jausmus tau...  Pajausk.. Išgirsk... Mano širdies plakimą.. Pridėk ranką prie krūtinės...  Girdi?. Širdies plakimą?.. Jauti? Meile Tau.. Tiesiog pajausk...

2011 m. birželio 5 d., sekmadienis


Visiškai rožinis pasaulis tikriausiai neatrodo gražus, greičiau nuobodus. Bet, ačiū Dievui, gyvenimas turi tiek spalvų, tonų ir atspalvių, kad tik spėk dairytis. Nuo juodų pirmadienių iki rožinių savaitgalių. Mano gyvenimas nėra rožinis, bet tikrai spalvotas.

Love is real, real is love
Love is feeling, feeling love
Love is wanting to be loved
Love is touch, touch is love
Love is reaching, reaching love
Love is asking to be loved
Love is You, You and Me
Love is knowing, We can be
Love is free, free is love
Love is living, living love
Love is needing to be loved

2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis


  Bėgi kad suprastum. Tada sustoji; ir susimastai kodėl tu bėgai.  Gal paskui iliuziją, gal paskui draugą, kuris net negali tokiu vadintis, o gal tiesiog bėgai nuo tikrovės? O poto supranti kad tai negeras objektas, kurį būtų galima pasivyti. Pamatai pilką praeivį - štai tavo naujasis vejamasis! Vargšelis  deda į kojas nesupratęs, ko iš jo nori. O tu net neketini jam paaiškinti, kokio velnio veji vargšelį. Pakeliui dar paverki, kad tavęs niekas nesupranta, kad tau nejaučia to paties; bet toliau bėgi, dar atkakliau. O iliuzija tolsta, tolsta… Ir jau supranti, kad nebepavysi, kad net nėra prasmės vytis. Atsisėdi kažkur nežinioj, ir verki, ilgai ilgai, kiek tik gali ilgiau. Atsistoji šiaip ne taip, bet jauti, kad nukrisi nuo menkiausio pūstelėjimo. Po ilgo klajojimo sutinki žmogų, jau nebe praeivį. Ir jis nuo tavęs nebėga; keista. Paklausi kelio į savo širdį. Jis atsako, kad nežino, bet galėtų tau padėti ieškoti, jeigu tu neprieštarautum. Tu mastai, kad tau visai apsimoka ieškot savo širdies su juo. 

2011 m. balandžio 12 d., antradienis

Gimiau visiškai nežinodama ko tikėtis. Einant laikui pamilau žmonių šypsenas ir juoką, vėliau įsimylėjau šokoladą ir kavą. Svaiginausi menu, jūs neįsivaizduojate kaip tai puiku! Ir liedavau, ir braukdavau, ir rėkdavau,ir vergdavau, ko tik nedariau. Ir visgi aš laiminga, kas be nutiktų, visad stengiuosi būti laiminga.

2011 m. balandžio 8 d., penktadienis

Pavargau arba atsibodo!!!

Pavargau, velniškai pavargau.. Nusibodo, taip kaip dar niekada nebuvo nusibodė.. Nebegaliu mokytis, nebegaliu galvoti, nes man tiesiog nuo galvojimo ima skaudėti galvą..Negaliu prisiversti net groti, net nežinau ar dar noriu grot...Pavydžiu tiems kurie gali eiti į darbą ir už tai gauti atlygį.. Pavydžiu tiems kurie nebesuka galvos dėl mokslų..Norėčiau nors kelioms dienoms atitolti nuo šio pasaulio.. Nors kelioms dienoms išnykti..Nors kelioms dienoms būti niekam nereikalinga.. Tiesiog pabūti viena su savo mintimis..
Aš kartais pavargstu nuo triukšmo, kartais ir nuo mėlyno dangaus… Aš kartais nesustodama kalbu per dieną, o kartais tyliu nuo aušros iki tamsos… Aš kartais trokštu padaryt kitus laimingus, o kartais noriu spjaut ant mane supančių žmonių… Aš kartais noriu elgtis taip kaip liepia protas, o kartais mane nugali širdis pilna jausmų…
Kartais aš pikta. Kartais gera. Kartais emocionali. Kartais rami. Kartais aš sušikta kalė. Tada būnų bejausmė, sarkastiška. Tada man būna visvien ar jūs supyksit, ar įsižeisit.. Nekenčiu aš tokios savęs… Pakasčiau ją.. Nuduobčiau… Tik kaip?? Kaip būti kitokia, jei tokia esu? Apsimesti? Vaidinti, kad viskas gerai? Na jau ne. Jau geriau savęs nekęsiu… Bet kaukės nesidėsiu. Net nesimatuosiu. Man ji netinka. Ir beje čia ne karnavalas. Čia gyvenimas.

2011 m. kovo 20 d., sekmadienis


Takas kuriuo dabar einu,
Jis toks siauras ir tamsus,
Mano mintyse tik tu,
Jaučiuosi taip kaip neturėčiau,
Pamilau tave, nežinau kaip dabar bus..

Atsimerkiu pažiuriu į dangų,
Skruostu rieda viltis,
Ir kas dabar ne taip?
Pasiilgau to kas uždrausta,
Kas priklauso ne man..

2011 m. kovo 6 d., sekmadienis

Ar matei?


Ar matai kylančią saulę?
Ar matai žydrą dangų?
Ar matei mėlyna jura?
Ar matai krentančią žvaigždę?
Ar matai žvaigždėta dangų?
Ar matai paukščius danguje?
Ar matai rudas sakas?
Ar matai žolią žalią?
Ar matai baltą sniegą?
Ar matai širdį raudoną?
Ar matai kitokį pasaulį?
Ar matai tai ką aš matau?

2011 m. vasario 2 d., trečiadienis

Jauno žmogaus vertybės



Šiuolaikinis jaunas žmogus turi savas vertybes.  Juk kiekvienas jaunas žmogus yra skirtingas, tiek savo išvaizda, tiek savo charakteriu, todėl ir vertybes supranta skirtingai: vieniems vertybė yra šeima,  kitiems mokslai, o kiti net nežino kas jų gyvenime yra vertybė.
Jauno žmogaus vertybes formuoja pirmiausia šeima, jį supantys žmonės, aplinka kurioje jis gyvena. Pačius didžiausius ir pirminius vertybės pagrindus  jaunam žmogui duoda tėvai. Nuo šeimos priklauso kokią ateityje jis pats norėtų tūrėti savo šeimą. Ar tėvai sugebėjo vaikui įskiepyti, kad šeima yra didžiausia vertybė. Juk yra sakoma, vaikai – šeimos atspindys. Jei šeimoje neegzistuoja jokios vertybės, tai ko dar galima reikalauti iš to jauno augančio jaunimo. Jei šeimoje egzistuoja harmonija, vieno kito šeimos nario supratimas, tai tas jaunuolis ir ateityje stengsis perduoti ir savo vaikais. Bet jei motina yra palikus savo vaiką, tai tas užaugęs ir tai gali padaryti, nes jis jau tą yra patyręs ir jo supratimu,  tai kad pilnavertė šeima pas jį neegzistuoja kaip vertybė.  Bet yra tokių vaikų kurie svajoja apie savo šeimą kuriuos jie niekada neturėjo. Kaip ir filme:  ,,Muzika, suradusi mus‘‘ – jaunas berniukas niekada neturėjo savo šeimos, bet jis jautė savo tėvus. Po dvylikos metų jis juos rado. Tai jam didžiausia vertybė.
Žmogaus vertybių pasaulį taip pat formuoja aplinka, bendraminčiai bei draugai. Nuo pasirinktų draugų ir jų įtakos labai daug kas priklauso. Kokius draugus pasirinksi ir kur jie tave nusitems? Gerai jei draugai yra geri: mokosi, lanko būrelius. Kaip yra pasakius Walter Winchell ,, Tikras draugas – tas, kuris ateina, kai visi kiti išeina‘‘. Va tokie ir turėtų būti jauno žmogaus draugai. Bet jei atsiranda  tokie draigai kuriems rūpi tik kaip susiorganizuoti išgerti, parūkyti, o paskui ir narkotiku net pabandyti, tai tokie draugai ir jų aplinka jauną žmogų nusitems į bedugnę. F. Nyčė rašė ,,Jeigu ilgai žiūrėsi į bedugnę, tai bedugnė ima žiūrėti į tave". Iš to liūno išbristi yra labai sunku.
Kitas jaunimas kaip vertybė laiko – pinigus. Jiems patinka pasipuikuoti prieš draugus brangiu telefonu, brangiais rūbais, gera mašina.  Bet juk materialūs dalykai neatstoja nei šeimos, nei gerų draugų. Juk yra sakoma ; kad ne piniguose yra laimė.
            Jauno  žmogaus vertybės keičiasi su amžiumi. Kiekvienas žmogus gali pats suformuoti savo vertybes. Imti iš gyvenimo tai kas jam yra reikalinga, bet tik reikia žinoti kad pasirinktos mūsų vertybės neįskaudins mūsų aplinkinių žmonių. Juk kiekvienas gali klysti, bet reikia sugebėti ir atrasti tas geras vertybes. Kaip minėjo Aristotelis - ,,Vertingumą gali padidinti tik toks dalykas, kuris pats yra vertingas’’.

2011 m. sausio 15 d., šeštadienis


Dienos šviesoje,
Nakties tamsoje,
Aš eisiu basa per stiklo šukes
Nejaučiant skausmo, širdies dūžiu.
Aš eisiu...

Dienos šviesoje,
Nakties tamsoje,
Aš bėgsiu per lietų, ašaras ir problemas
Aš bėgsiu nepalikdama pėdsaku...
Aš bėgsiu..

Dienos šviesoje,
Nakties tamsoje,
Aš skirsiu neturėdama sparnų lyg laisva paukštė
Aš skrisiu...

Dienos šviesoje,
Nakties tamsoje,
Aš skęsiu vandenyne...
O taip! Aš krentu...
O mano sparnai, mane paslepia...

Dienos šviesoje,
Nakties tamsoje,
Nebegrįšiu aš jau  niekada...

2011 m. sausio 9 d., sekmadienis

Nes Tu Jį myli.



Kai mylinčios rankos tavęs neapkabina,
Kai mylintis žmogus nebežiūri taip kaip žiūrėdavo,
Kai mylintis žmogus nebebendrauja taip kaip bendraudavo,
Kai mylinčio žmogaus balso nebegirdi dažnai, kurį girdėdavai kiekvieną dieną,
Kai mylintis žmogus atsitraukia nuo tavęs,
Kai pradedi į jį žiūrėti su panieka,
Kai nori jam atkeršyti,
Ir visa tai darai be reikalo.
Kai prie jo akių būni su kitu, kad tik jis pamatytu tave, ir pagalvotu ką prarado. 
Žinok jam neįdomu.
Bet tu jį myli karštai, tik to pati nesupranti, arba nenori suprasti.
Bet kai suprasi tai gali būti per vėlu...
Jis bus su kita, bet netodėl, kad norės tau sukelti pavydą, o todėl kad jis ją mylės.
Tu bandysi juos išskirti, bet tau nepavyks.
O tada gal suprasi, kad myli ir mylėsi jį. 
Ir kad tau reikia jo rankų, bučinių, akių, balso, jo meilės...
Bet tai bus jau nebetavo...
Susimastyk...