Dienos šviesoje,
Nakties tamsoje,
Aš eisiu basa per stiklo šukes
Nejaučiant skausmo, širdies dūžiu.
Aš eisiu...

Dienos šviesoje,
Nakties tamsoje,
Aš bėgsiu per lietų, ašaras ir problemas
Aš bėgsiu nepalikdama pėdsaku...
Aš bėgsiu..

Dienos šviesoje,
Nakties tamsoje,
Aš skirsiu neturėdama sparnų lyg laisva paukštė
Aš skrisiu...

Dienos šviesoje,
Nakties tamsoje,
Aš skęsiu vandenyne...
O taip! Aš krentu...
O mano sparnai, mane paslepia...

Dienos šviesoje,
Nakties tamsoje,
Nebegrįšiu aš jau  niekada...

Nes Tu Jį myli.

Kai mylinčios rankos tavęs neapkabina,

Kai mylintis žmogus nebežiūri taip kaip žiūrėdavo,

Kai mylintis žmogus nebebendrauja taip kaip bendraudavo,

Kai mylinčio žmogaus balso nebegirdi dažnai, kurį girdėdavai kiekvieną dieną,

Kai mylintis žmogus atsitraukia nuo tavęs,

Kai pradedi į jį žiūrėti su panieka,

Kai nori jam atkeršyti,

Ir visa tai darai be reikalo.

Kai prie jo akių būni su kitu, kad tik jis pamatytu tave, ir pagalvotu ką prarado. 

Žinok jam neįdomu.

Bet tu jį myli karštai, tik to pati nesupranti, arba nenori suprasti.

Bet kai suprasi tai gali būti per vėlu...

Jis bus su kita, bet netodėl, kad norės tau sukelti pavydą, o todėl kad jis ją mylės.

Tu bandysi juos išskirti, bet tau nepavyks.
O tada gal suprasi, kad myli ir mylėsi jį. 

Ir kad tau reikia jo rankų, bučinių, akių, balso, jo meilės...

Bet tai bus jau nebetavo...

Susimastyk...